Šiuo metu vis labiau populiarėja mansardų statyba. 1630 metais prancūzų architektas Fransua Mansar pirmą kartą pasiūlė įrengti gyvenamas patalpas palėpėse. Jo garbei gyvenamos palėpės ir pavadintos – mansardomis.
Šiuolaikiniai architektai geba mansardą paversti tikru meno kūriniu, juk tik mansardose langai žiūri tiesiai į dangų, o nedideliame plote daugybė nelygių plokštumų ir kampų, kuriuos galima dekoruoti pačiu neįprasčiausiu būdu.
Bet, kad visas šis grožis galėtų Jus džiuginti ilgus metus, dar ir taupydamas elektros energiją, reikia labai kruopščiai įvertinti kai kuriuos kontrukcinius mansardų įrengimo ypatumus. Vienas iš mansardų trūkumų – labai sudėtingas jų apšiltinimas.
Kokiu būdu galima mansardą greitai ir kokybiškai apšiltinti net 30-iai metų?
Parinkti mansardai šiltinimo medžiagą – uždavinys ne iš lengvųjų. Tam skirta šiltinimo medžiaga turi būti maksimaliai efektyvi ir sąlyginai lengva, nebijoti drėgmės.
Šiuolaikinių šlaitinių stogų mansardų konstrukcija, paprastai, atrodo taip:
Stogo medžiaga (metalo ar molinės čerpės, minkšta stogo danga);
Oro tarpas tarp ventiliacinių tašelių (kontrgrebėstų) (na mažesnis kaip 50 mm);
Vėjo ir hidroizoliacijos plėvelė;
Grebėstai;
Gegnės (laikančioji konstrukcija);
Tarp gegnių dedama šiluminė izoliacija;
Garų izoliacija, skirta apsaugoti šiluminę izoliaciją iš vidaus;
Vidinė apdaila.
Trumpai tariant, labai šalta konstrukcija, nes nėra plytų sienų, nei sijų, vien tik metalas arba fanera ir šiltinimo medžiaga, atliekanti sienų funkciją. Atkreipkite dėmesį: šiltinimo medžiagos storis negali viršyti 150 – 200 mm, nes tokio storio yra gegnės.
Standartiniuose projektuose šiltinimui naudojama mineralinė vata arba putpalstis.
Išvardintos medžiagos neitin tinka mansardų šiltinimui dėl šių priežasčių:
Šios šiluminės medžiagos yra lakštinės, taigi, jos gali pasislinkti viena kitos atžvilgiu;
Norint apšiltinti šiomis medžiagomis, būtina sumontuoti pakabinamą konstrukciją, kuri prilaikytų šiltinimo medžiagą tarp gegnių;
Joms reikalinga kokybiška garų izoliacija;
Mineralinė vata ima irti, joje įsiveisia mikroorganizamai (grybeliai ir pelėsiai), dėl to ima pūti gegnės;
Kadangi mineralinės šiltinimo medžiagos sugeria ir sulaiko vandenį, jos yra sunkios, todėl didėja nešančiųjų konstrukcijų apkrova.
Mes siūlome Jums šiuolaikišką mansardų šiltinimo būdą, naudojant naujos kartos, labai efektyvias ir technologiškas medžiagas.
Putų poliuretanas (PPU) — ekologiškai švari ir visiškai nekenksminga medžiaga, kuri neišskiria į aplinką kenksmingų medžiagų. Ją sudaro daygybė mažyčių, pripildytų oru burbuliukų. PPU yra 98% uždarų porų, dėl šios priežasties ši šiltinimo medžiaga vienu metu atlieka tris funkcijas – tarnauja ir šiltinimo medžiaga, ir garų bei hidroizoliacija.
PPU išsiskiria pačiu žemiausiu šiluminio laidumo koeficientu tarp visų pasaulinėje rinkoje parduodamų šiltinimo medžiagų. Tad, šios šiltinimo medžiagos storis gali būti kelis kartus mažesnis, nei kitų medžiagų. Naudojant šią medžiagą galima padidinti naudingąjį mansardos plotą.
Dar vienas putų poliuretano privalumas: užpurškus ant įvairiausių paviršių, gaunamas vientisas sluoksnis. Putų poliuretanas praktiškai sukimba su bet kokia statybine medžiaga, išskyrus polietileną.
Šiltinant mansardą putų poliuretanu, stipriai sumažėja išorinio triukšmo lygis, užkertamas kelias kauptis sniegui bei susidaryti varvekliams. Šiltuoju metų laiku temperatūra patalpoje nedidėja, nes PPU neleidžia jai įšilti nuo įkaitusio metalo. Ir priešingai, žiemos metu šiluma išsilaiko daug ilgiau, tokiu būdu mažėja patalpų apšildymo išlaidos.
